nerimuoti

nerimúoti, -úoja, -ãvo intr., nẽrimuoti, -uoja, -avo žr. nerimauti: 1. Man širdelė nerimúoja, kad bernelis neatjoja Ds. Sopuliai auga, širdis nerimuoja KN44. Nerimúoju, kad ilgai laiško negaunu Dbk. Pats nežinai, ko nerimúoji Trgn. Po stubą vaikščioja, nẽrimuoja Gs. | refl.: Neverk, panele, nesinerimuok, eik rūtų darželin, pasivaikščiok LTR(Lb). 2. Labai nẽrimuoja, kad tik eit Gs. Ko žirgas žvengia, ko žirgelis nerimuoja, prieš saulę statytas, prie pakalnėlei pastatytas? NS917.